- eblius
- ×ẽblius sm. (2) Kv; I žr. ėbelis: Atsipjovė ẽblius į tą lentą Vvr. Partrauk su ebliu – vis būs dailiau Vvr. Iš obelies medžio pasidirbo ẽblių Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
eblius
Look at other dictionaries:
ėblius — ×ė̃blius sm. (2) žr. ėbelis: Į vinį ė̃blių išmušė Lbv. Niekur nerandu ėbliùko Lbv … Dictionary of the Lithuanian Language
